timptelti

tìmptelti, -ia (-i), -ėjo 1. žr. timptelėti 1: Biskį timpteli – ir trūksta [siūlas verpiant] Gs. Kai turėsi žiedus, timptelk virvę, ir mes tave ištrauksim S.Nėr. Moteriškė timpteli už skarelės kampučių rš. Indriūnas timptelia vadžias, ir arklys pradeda bėgti skubia ristele rš. 2. tr., intr. truktelėti velkant, vežant: Šliotas vadelėmis bėris niekur negriūna, timpteli brikelį rš. Arklys smarkiai timpteli vežimą, ir aš vos neišvirstu J.Marc. Gavę po smūgį, jaučiai nė netimptelia Vaižg.